- pailgis
- 1 paìlgis sm. (1), pail̃gis (2) Strn pailgas duonos, pyrago kepalėlis: Parnešk paìlgį rūgštienio pyrago Drsk. Mama iš miestelio parnešė paìlgį Švn. Visą paìlgį suraikius atnešiau Dkš. Du pailgiùs pyrago atsivežė Rdm. Kai lietus palijo, tai keletą paìlgių duonos da išmetė (javai pasidarė vešlesni) Mlt. In duonos stovint (valgant daugiausia duoną), tai dienai pailgė̃lio maža Ktk. Kad jau jis pakepė paskutinę duoną, padavė vienam pailgutį ir kitam ir liepė eit, kur jų akys neša BsPIII236.
Dictionary of the Lithuanian Language.